numaningas

numanìngas, -a adj. (1) numanus, supratingas: Numanìngas daktaras, kad numano žėdną ligą J. Numanìngas senis, labiausia jis apie alų nusimano Pg. Jis numanìngas medžio darbui Jnšk. Tėvas, žinoma, numaningesnis už motiną BsPII74. Tas visai nenumanìngas daktaras Klov.

numanìngai adv.: Jei numaningai apsiverčia, greit gal prabagotėt rš.